Pasvalio dekanatas Daujėnai   •   Grūžiai   •   Gulbinėnai   •   Joniškėlis   •   Kyburiai   •   Krikliniai   •   Krinčinas   •   Pasvalys   •   Pumpėnai   •   Pušalotas   •   Saločiai   •   Skrebotiškis   •   Vaškai
Joniškėlio Švč. Trejybės parapija
Vytauto g. 5, Joniškėlis
LT–39305 Pasvalio r.

Interneto svetainė: Joniškėlio parapija
El. paštas: joniskelioparapija@gmail.com

Dvasininkai

Kleb. Virgilijus LIUIMA
1961 08 08 * 1989 05 28 * 2017 07 04
G. Petkevičaitės–Bitės g. 22/2
Joniškėlis, LT–39303 Pasvalio r.
Tel. (451) 3 83 87, mob. tel.: (698) 174 86
El. paštas: virliuima@gmail.com

Pamaldos

Sekmadieniais: 8.50 val.
Šeštadieniais pagal susitarimą
Šiokiadieniais: 18.00 val.

Atlaidai ir šventės

Švč. Trejybės – sekmadienį po Sekminių.
Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų - rugpjūčio 15 d.
Šv. kankinio Jurgio (švenčiama artimiausią sekmadienį).

Apie bažnyčią

Švč. Trejybės bažnyčia yra Pasvalio rajono vakaruose, Joniškėlyje, 1,5 km į šiaurę nuo Šiaulių-Pasvalio kelio, Mažupės (Mūšos dešiniojo intako) dešiniajame krante. Mūrinė. Pastatyta 1792 m. Klasicistinė.

Apie 1684 m. kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1752 m. įsteigta parapija. Bažnyčia turėjo jurisdiką miestelyje. 1792 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. Dvarininko Ignoto Karpio rūpesčiu 1790–1792 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Prie buvusios senosios bažnyčios pastatyta klebonija. Vikaras Stanislovas Parkovskis 1803 m. įrengė 5 registrų vargonus. Jie 1828 m. klebono Kibaro iniciatyva padidinti iki 12 registrų. Ignotas Karpis 1808 m. įkūrė parapinę mokyklą. Eustachas Karpis 1820 m. savo lėšomis pastatė medinę prieglaudą. Jos išlaikymui įkurta Labdarių draugija. 1940 m. klebono Juozapo Liubšio rūpesčiu įsteigta altarija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia suremontuota.

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano (37x17 m), su apside, barokiniu bokštu. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, dengtų skliautais. Yra 6 altoriai. Šventoriaus tvora tinkuoto mūro ir metalo. Šventoriuje palaidotas Joniškėlio klebonas Bronislovas Jareckas (1908–1980) ir altarista Aleksandras Vytautas Masys (1911–1989).